- keltus
- keltus sm. Q248 prietaisas kam kelti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… … Dictionary of the Lithuanian Language
keltininkas — keltininkas, ė smob. (1) BŽ349, Kv žmogus, kuris valtimi ar keltu kelia ką per vandenį į kitą pusę, plaustininkas: Mažoje keltininko būdoje, ant rąstgalio, vienas prieš kitą sėdi du vyrai P.Cvir. Čia jis vis dėlto rado paruoštus keltus ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nusmukti — nusmùkti intr. Rtr, Š 1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
reikiamas — reĩkiamas, à adj. (3b) K; SD283, R 1. reikalingas, tinkamas: Atvyko reĩkiamu laiku DŽ. Ramunė – ana viskam reikiamà Rod. Nėra čia man reĩkiamo žmogaus Ob. Buvo vienas ir nereikiamas žmogus J.Jabl. Kam anas reĩkiamas? Pls. Visi gyvi, kas… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… … Dictionary of the Lithuanian Language